Iš principo taip. Klausimas tik kokia nauda iš tokios informacijos, jei vis tiek 99% ten parkuotis negali?

Mes Lietuvoje esame sutarę, kad šaligatvių, kurie nėra nuo važiuojamosios dalies fiziškai atskirti, atskirais vektoriais nežymime. Tai neduoda jokios naudos, tik prideda makaronų, dėl ko paliekamos krūvos maršrutizavimo/topologijos klaidų, darosi sudėtingesnis duomenų keitimas ir palaikymas. Klaidų kiekis matomas ir šiame pakeitime, kur mikrošaligatviai sujungti su poligonais, nors neturi nieko bendro, keliai trūkūs, neišlaikytas kelių grafas ir pan.

Well, you can, but they are not used in practice anyway.

osm.wiki/Lt:WikiProject_Lithuania

5m wide - this is miniroundabout (point object) or nothing at all as they are insignificant. Vilnius is already well mapped by local mappers.

Oj, ir prie gatvės prisegti šaligatviai atskirais vektoriais. Pagal Lietuvos žymėjimo susitarimus taip nedarome - nuo to turim tik makaronų kalną ir jokios naudos.

Na 5metrų pločio „žiedų“ tikrai nereikėtų žymėti. O dar kai segmentai po dešimt centimetrų, tai tikrai nuo to duomenų kokybė tik blogesnė.

Jėga, ačiū!

Laba diena. Privažiavimai neturi pavadinimų. Tik pati gatvė turi pavadinimą. Nurankiojau pridėliotus Gedimino, Uosių privažiavimų „pavadinimus“.

Nežinau, ar gerai, kad branduolinių galvučių saugyklos attraction objektas perkeltas į mišką. Kelios priežastys: 1. branduolinių galvučių saugykla neturi „iškarpų“, todėl ji anksčiau buvo pažymėta ant išorinio poligono (kuris neturi skylių). 2. Dabar naviguojant vedama iki centro, kuris yra belekur, o ne į kažkokį konkretų tašką, kur pvz. yra stendas, kasa ar pan. Taigi aš išvis perkelčiau šitą attraction objektą į tašką kur nors prie didžiausio/matomiausio objekto. Na ar bent jau grąžinti jį į išorinį poligoną.

Kas čia per nesąmonė... Atšaukiu pakeitimą.

Pulko ir Ulonų yra net visai iš kitos lygos, tai yra net valstybinius numerius turintys keliai (kas reiškia ir atitinkamą jų priežiūrą bei kokybės standartus), tai jų buvimas „aukštojoje lygoje“ net nediskutuotinas. Bet ačiū už vietines žinias, kaip yra važiuojama tuo „alternatyviu“ maršrutu, reiškia į unclassified maršrutą reikia pridėti Daugų g ir tada bus tvarka su hierarchija - tas maršrutas dabar yra unclassified ir gaunasi aukštesnės klasės nei greta einantys residential keliai, įskaitant ir niekur nevedančią Lelijų g. (čia pridėsiu, kad tai, kaip vietiniai kamščių metu stengiasi praslįsti greičiau, niekaip neįtakoja hierarchijos).

Pataisiau wiki, ačiū už pastebėjimus.

Čia orientaciniai nurodymai, skirti klasifikacijas priklausomai nuo to, ar eina per pramoninius, ar kitokius rajonus nelogiška. Esminis dalykas į ką reikia žiūrėti yra HIERARACHIJA. Pašalinam mažiausio svarbumo kelius - service - turi gautis gražus grafas. Tada pašaliname iš likusių žemiausią klasę - residential - vėl turim gauti gražų grafą. Tada pašalinam unclassified - vėl gražus grafas. O su tais „plati, galima lenkti ir pan.“ tai turėsim subjektyvius kriterijus ir tada kas antras žymėtojas pagal savo tiesą viską sužymės. Bet gera pastaba apie wiki surašytą dalyką apie D1-2 - ten neteisingai, aš pataisysiu.

Va čia Lietuvos informacija, unclassified - jungiamieji keliai (kurie yra šiek tiek aukštesnės kalsės nei residential, bet neturi valstybinės klasifikacijos - todėl „unclassified“) : osm.wiki/Lt:WikiProject_Lithuania#Lietuvos_keli.C5.B3_atitikimas_OSM_keli.C5.B3_tipams

Šitas dalykas reikalingas, norint sukurti tinkamą duomenų ir vizualią hierarchiją.

Ten gi atsiseka per visus unclassified (jungiamuosius) kelius pravažiuojamų kelių tinklas. Iki Dariaus ir Girėno praeina per Rotušės a. Basanavičiaus vakarinę dalį, žemyn per Baranausko g. Va tik nuo Baranausko pietinės dalies žemyn jau kažkas sugadinęs, turi būti unclassified išvažiavimas iki Ulonų g. arba per Varėnos, arba per Daugų g.

Kodėl?

O kodėl buvo pakeistos kelių klasifikacijos? Viskas su jomis buvo gerai. Dabartinis variantas visiškai blogas. Aš atšauksiu visą šitą pakeitimą.

Na tai parodo artimiausią adresą. Bet adresas realiai VIENAS. Jei atsisiųstum AK duomenis - ten irgi VIENAS objektas. Lygiai taip pat kaip ir savivaldybės (kurios realiai ir „kuria“ adresus) paskiria VIENĄ adreso tašką, o ne šimtą. Taigi „artimiausio“ adreso parodymas (neaišku su kokiu tikslu) yra programinės įrangos, o ne duomenų reikalas.

O koks skirtumas? Gali parodyti nors vieną žemėlapį, kur būtų tas pats numeris išbarstytas po šimtą kartų aplink?

Hello. Data in Lithuania is reviewed by professionals, please do not edit it without discussing with local community.